Hipopotamo istorija

SKELBIMAS

Senovės Egipte prie Nilo upės „Pre dinastijos laikais“ rasta daugybė begemotų. Begemotai ieškotų pelkių, esančių palei Nilo krantus. Egiptiečiai bijojo šių begemotų dėl jų dydžio, didelės burnos ir dantų bei agresyvaus pobūdžio.

Tačiau kadangi begemotai buvo derlingo Nilo purvo (dažnai toje pačioje vietoje), egiptiečiai juos laikė atjaunėjimo ir atgimimo simboliais.





Su gimimu susijęs begemotų galių aspektas taip pat pasireiškia sudėtinga deivės „Taweret“ (Tauret) forma, kuri turėjo apsaugoti moteris gimdydama.

Jos nėščios išvaizdos kūnas turi begemotų galvą ir krokodilų uodegą. Ji stovi tiesiai kaip žmogus ir turi liūto galūnes rankoms ir kojoms.



Vyrų begemotai, priešingai, buvo siejami su dievu „Setu“ ir jo destruktyviomis bei neigiamomis savybėmis. Taip buvo todėl, kad supykusio begemoto vyro regėjimas anuomet ir šiandien yra baisus reginys.

Dėl begemotų tendencijos ganytis naujai išaugintuose kviečiuose, apvirsti laiveliuose, skaudinti ir net žudyti žmones, begemotas dažnai buvo medžiojamas ir šiandien išnykęs Nilo žemupyje.

Naujausi tyrimai parodė, kad begemotai klajojo po Anglijos žemę maždaug nežinomu laikotarpiu prieš 500 000–780 000 metų. Hippos gyveno „vidurinio pleistoceno“ epochoje, kur Anglijoje temperatūra buvo egzotiška ir prilygo Afrikos Savanos temperatūrai. Geologų rastos fosilijos rodo, kad tos epochos begemotai buvo visiškai masyvūs, vėl beveik perpus mažesni už šiandien gyvenančių. Tuomet begemotai svėrė apie 6 tonas, palyginti su šiandieniniais begemotais, kurie sveria apie 4 tonas.



Šie hipopotai, matyt, turėjo labai ryškias akis, kurios buvo panardintos į vandenį kaip periskopai. Šiuolaikiniai begemotai turi labai mažas akis, kurios sėdi aukštai ant didelių snukių.